Prisiminė senuosius Troškučių kaimo gyventojus

Senjorai buriasi į naują klubą

Senjorų klube nėra kada nuobodžiauti

Kuršių istorija – dailininkų ir moksleivių paveiksluose

Spalio pabaigoje Viekšniuose buvo minimas Aleksandro Griškevičiaus, Lietuvos aviacijos pradininko, 200-ųjų gimimo metinių jubiliejus, į kurį susirinko ne tik viekšniškiai, bet ir svečiai iš Vilniaus, Kauno, Prienų, Mažeikių ir kitur. Susirinkusieji aplankė A. Griškevičiaus memorialinį muziejų, jo kapą, susipažino su kitomis Viekšnių istorinėmis vietomis, atminimo popietėje kalbėjo apie A. Griškevičiaus gyvenimą ir veiklą, jo atminimo įamžinimą.

Iškili asmenybė

A. Griškevičius gimė 1809 m. sausio 19 d. Krakių-Grinkiškio apylinkėje. Aleksandras nuo pat jaunystės pasižymėjo gabumais, rašė eilėraščius ir domėjosi technika, pramoko vokiečių ir prancūzų kalbų. 1818 m. įstojo į Kėdainių šešiametę kalvinų mokyklą, greitai tapo geriausiu klasės mokiniu. 1824 m. susekus mokykloje slaptą lietuvių moksleivių organizaciją mokykla buvo uždaryta. Dalis vyresnių moksleivių buvo suimti ir nuteisti, kiti perduoti tėvų globai. Tarp jų buvo ir Aleksandras, už kurį laiduodamas tėvas turėjo pasirašyti.
A.Griškevičius dirbo Vilniaus gubernijos valdyboje raštininku, po to dirbo Šiaulių apskrities teismo tarnautoju, miesto Rotušės sekretoriumi. Su gera charakteristika atvykęs į Kauną įsidarbino vertėju Civilinio teismo rūmuose, vėliau tapo tituliniu patarėju. Laisvalaikiu daug rašė. Žymiausias jo rašinys „Gamtos tikrovė, arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis“ liko neišspausdintas. 1854 m. dukters Frederikos apšmeižtas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Gubernatorius įsakė jį atleisti iš darbo ir suimti, bet teismas, neradęs kaltės įrodymų, iš kalėjimo jį paleido. Tačiau duktė jį kaltino ir kaip neišpažįstantį jokios religijos, todėl byla buvo perduota Telšių dvasinei konsistorijai. Bylos galutinis nagrinėjimas vyko 1858 m. rugsėjo 18 d. Kauno kriminalinio teismo rūmuose. Nuosprendyje įrašyta, kad jis ir toliau lieka įtariamasis, jam draudžiama užimti valstybines pareigas. Netekęs darbo A. Griškevičius grįžo į Šiaulius ir vėl apsigyveno brolio Mauricijaus dvarelyje Andriejave, o 1862 m. persikėlė į žmonos gimtinę – Viekšnius.
Didelę savo gyvenimo dalį A.Griškevičius skyrė aviacijai. Jis ilgai stebėjo paukščius, jų skriejimą, tyrinėjo sparnų formas, jų ploto ir svorio santykius. A.Griškevičius išleido knygą „Žemaičio garlėkys“, kurioje kruopščiai išnagrinėjo austro laikrodininko J.Degeno skraidomąjį aparatą, kalbėjo apie baliono tobulinimą, daug dėmesio skyrė anglų konstruktoriaus V.S.Hensono 1843 m. suprojektuotam garlėkiui. Remdamasis savo sukurta teorija, apskaičiavimais ir kitų to meto konstruktorių pavyzdžiais, A.Griškevičius sukūrė savo skraidantį aparatą, kurio konstrukcija artima kitų to meto aviacijos pionierių darbams. Knygos pabaigoje nuspėdamas aviacijos ateitį jis rašė: „Niekas svajonėse negali nuneigti laisvo paukščio skridimo ir didelės daugybės skraidančių vabzdžių gyvavimo fakto; todėl tam, kad atvėrus žmogui laisvą, saugų, greitą ir maloniausią kelią į visas šalis, stinga tik nuovokos ir turtingo piliečio noro, vertinančio lakią mintį, kurios įgyvendinimas netrukus nustebins tautas oro paštu, oro kariuomene ir laivynu, nepaisančiu nei audros, nei griaustinio.“

Konstruktoriaus  darbai kuriant skraidančiuosius aparatus parodė, kad  jis savo sugebėjimais neatsiliko nuo kitų šalių tos epochos aviacijos entuziastų, o jo Žemaičio garlėkio projektas yra vienas pirmųjų Lietuvos aviacinės minties istorijos puslapių. Todėl konstruktorius A. Griškevičius teisėtai laikomas aviacijos pradininku Lietuvoje

Aplankė istorines vietas

A.Griškevičiaus 200-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo Lietuvos aviacijos pradininko memorialiniame muziejuje. Aviatorius Klemas Inta priminė konstruktoriaus idėją sukurti skraidantį aparatą, sunkesnį už orą, kurio skridimas būtų valdomas, ne taip, kaip orlaivių. K. Inta sakė, jog A. Griškevičius dėl savo religinių ir filosofinių įsitikinimų buvo laikomas eretiku, o Viekšniuose, kur praleido paskutinius savo gyvenimo metus, buvo vadinamas keistuoliu.

Apžiūrėję ekspoziciją ir garlėkio modelį visi patraukė prie Biržiškų paminklo, kuris yra vienintelis Europoje šeimai skirtas paminklas. Senosios vaistinės muziejuje viekšniškiai ir svečiai išgirdo pasakojimą apie vaistinės darbą, apžiūrėjo vaistinės įrengimus, indus, priemones, susipažino su vaistininko gyvenamąja aplinka. Toliau kelias vedė prie Vytauto paminklo, atstatytų Biržiškų namų ir sveikatos namų.

Aplankę Viekšnių istorines vietas minėjimo dalyviai sustojo prie A. Griškevičiaus kapo senosiose miestelio kapinėse. K. Inta papasakojo, jog ilgą laiką Lietuvos aviacijos pradininko kapas buvo pamirštas, apleistas, jo vietoje buvo laidojami kiti žmonės ir tik 1968 metais nustatyta kapo vieta, kurią nurodė Ona Borusaitė, dalyvavusi A. Griškevičiaus dukters, palaidotos šalia tėvo, laidotuvėse. 1980 m. pastatytas paminklas.

Atminimo popietė

Grįžus į Viekšnių kultūros centro salę Kultūros centro direktorė Birutė Švažienė trumpai priminė A. Griškevičiaus biografiją, o K. Inta sakė, jog šio renginio tikslas – parodyti, jog A. Griškevičius nepamirštas, jo atminimas įamžintas, taip pat pristatė svečius: rašytoją Vytautą Martinkų, knygos apie A. Griškevičių autorių, Vilmą Jankienę – žurnalo „Aviacijos pasaulis“ generalinę direktorę ir vyriausiąją redaktorę, Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos skyriaus vedėją Gytį Ramošką su žmona, Janiną Paplauskaitę – Leonavičienę, buvusią sklandytoją, kilusią iš Akmenės rajono Kairiškių kaimo, dabar gyvenančią Prienuose, menininką Antaną Adomaitį.

G. Ramoška išsamiai papasakojo aviatoriaus biografiją, pademonstravo skaidrėse ir papasakojo aviacijos vystymosi Europoje ir Lietuvoje istoriją bei apie A. Griškevičiaus garlėkį. Muziejininkas paminėjo, jog Aviacijos muziejus ketina išleisti A. Griškevičiaus knygą „Žemaičio garlėkys“, išvardino, kokiuose leidiniuose ir kada įamžintas aviatoriaus, konstruktoriaus atminimas, papildė K. Intos pasakojimą apie A. Griškevičiaus kapo suradimą, paminklo pastatymą.

Rašytojas V. Martinkus prisipažino, jog šiam jubiliejui pradėjo ruoštis jau prieš metus, pasiūlęs įrašyti A. Griškevičių į UNESCO minimų asmenų sąrašą. Deja, ši mintis nesulaukė palaikymo, tad rašytojas nutarė grįžti prie savo personažo. Pasak autoriaus, knyga „Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje“ sunkiai skaitoma, ne su tokiu pavadinimu, todėl sakė išgryninsiąs ir paliksiąs tik tai, kas susiję su A. Griškevičiumi. Sausio 19-ąją – A. Griškevičiaus gimimo dieną – knygos rankraštį atidavęs leidėjams, o po 1-2 mėnesių turi pasirodyti knyga, pavadinta „Žemaičio garlėkys“.

Savo mintis išsakę V. Jankienė, A. Adomaitis, Mažeikių muziejaus direktorė A. Cholodinskienė ir kiti pritarė idėjai, kad būtina saugoti garsiojo aviatoriaus atminimą, o garsas apie jį ir jo jubiliejaus minėjimą turi pasklisti plačiai po šalį.

 

Minėjo žinomą bibliografą

Biržiškų name įsikūrusioje Viekšnių bibliotekoje vos tilpo į šventę suėję miestelio gyventojai ir svečiai. Šventę pradėjo Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Vincentas Gauronskis, kuris pasidžiaugė, jog Viekšniuose tokie garbingi namai skirti kultūrai, juose įrengta biblioteka, o bibliotekos kuriamos jau nuo seniausių laikų, jose sukaupta daug išminties, žinių. Jo nuomone, bibliotekos turi eiti po bažnyčios, mokyklos ir šviesti žmones. „Norėčiau, kad šis kultūros židinys klestėtų, gyvuotų ir padėtų žmonėms tobulėti dvasiškai“ – kalbėjo V. Gauronskis, o kad jo linkėjimai pildytųsi, klebonas palaimino pastatą.

Viekšnių kultūros centro direktorė Birutė Švažienė kalbėjo, kad tame pat name, kuriame gyveno Biržiškų šeima, įrengta nauja ekspozicija, kuri taps dar vienu miestelio muziejumi, čia lankysis žmonės, norintys susitikti su Biržiškomis, pajusti jų dvasią. „Gal namas ne visai taip atrodo, kaip aprašyta prisiminimuose, tačiau jame gyva Biržiškų dvasia, – sakė B. Švažienė. – Galbūt nenueis veltui bibliotekininkių ambicijos ir siekis, kad Viekšnių biblioteka būtų pavadinta Vaclovo Biržiškos vardu.“

Apie vieną iš brolių Biržiškų – Vaclovą, visuomenės veikėją, bibliografą, teisininką, publicistą – papasakojo bibliotekininkė Sniegena Chriščinavičienė. Ji minėjo profesoriaus darbus, jo gyvenimo faktus. Daugiau sužinoti apie V. Biržišką buvo galima apžiūrėjus šiai iškiliai asmenybei skirtą Viekšnių bibliotekoje surengtą parodėlę.

Maloniais prisiminimais, susijusiais su V. Biržiškos asmenybe, pasidalijo Viekšnių Aleksandro Griškevičiaus muziejaus darbuotoja Nijolė Urnienė, kuri, paskatinta buvusio Viekšnių mokyklos direktoriaus Algirdo Gedvilo, dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kasmet organizuojamame seminare – V. Biržiškos skaitymuose. Jai teko kalbėti kaip profesoriaus gimtojo miestelio atstovei, o Genovaitė Raguotienė jai padovanojo savo knygą „Greta įžymiojo Vaclovo Biržiškos, sakydama, jog pavydi, kad Nijolė gyvena Biržiškų gimtinėje.

Savo įspūdžius išsakė ir Ventos regioninio parko vyriausias specialistas informacijai
Andrius Almanis, priminęs, jog pažinti biblioteką, skaityti knygas jis galėjo pamėgti Pavirvytės dvare, kurio savininkas Edvardas Paulavičius turėjo didžiulę biblioteką ir keitėsi knygomis su kitais raštingais žmonėmis, čia lankydavosi ir broliai Biržiškos.

Dėkojo visiems

Iš bibliotekos visi perėjo į kitą namo pusę, kur įrengta naujoji ekspozicija. Prieš atidarant ją skambėjo Biržiškų draugijos etnografinio ansamblio „Poilsėlis“ dainininkių atliekama daina, o garbė atidaryti ekspoziciją ir įleisti pirmuosius lankytojus teko Mažeikių muziejaus direktorei Adelei Cholodinskienei ir Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai Angelei Rupkutei.

Viekšnių vaistinės muziejaus darbuotoja ir naujosios ekspozicijos rengėja Danutė Končienė sakė, jog čia sudėjo viską, kas buvo sukaupta, ir tikisi, kad šią ekspoziją praturtins tie žmonės, kurie dar mena Biržiškas ir turi apie juos medžiagos. Muziejininkė papasakojo, jog pirmasis kambarys, gydytojo Antano Biržiškos kabinetas, skirtas trijų brolių tėvų atminimui, o antrajame kambaryje eksponuojama medžiaga apie brolių Biržiškų gyvenimą ir jų veiklą. D. Končienė prisipažino, jog labai nustebino žmonių geranoriškumas, jų noras padėti jei ne darbais, tai bent patarimais, konsultacijomis. Muziejininkė nuoširdžiai dėkojo A. Cholodinskienei, kuri labai rūpinosi šios ekspozicijos įsteigimu, prisidėjo ir savo lėšomis.

Istoriko A. Gedvilo žmona buvusi mokytoja Joana Gedvilienė papasakojo, jog išsaugoti gydytojo A. Biržiškos rašomąjį stalą padėjo kalvio Stankaus, gyvenusio kaimynystėje, šeima, kuri šį stalą perdavė Gedvilų šeimai, o dabar jis rado savo vietą. J. Gedvilienė sakė, kad reikia dėkoti Stankų, Levitų šeimoms, išsaugojusioms Biržiškų namo statybos dokumentus, taip pat gydytojui Vytautui raginiui, kuris, gyvendamas Biržiškų namuose, rado lentelę su rusiškai ir lenkiškai užrašyta A. Biržiškos pavarde, išsaugojo ją  ir dabar, įrengus ekspoziciją, padovanojo muziejui.

Muziejaus darbuotojas ir Viekšnių bibliotekininkes Oną Pačengienę ir S. Chriščinavičienę sveikino buvusi mokytoja Aldona Vėlavičienė, Mažeikių rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Jonauskienė, kad šie namai niekada neliktų be dvasios, linkėjo Viekšnių seniūnijos seniūnas Aldonis Eselinas.

A.Rupkutė pajuokavo, kad dabar nepopuliaru girti valdžią, tačiau be valdžios atstovų pagalbos šių namų dabar nebūtų. Vedėja sakė, jog negalima pamiršti Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, kuri pirmoji pasakė, kad Biržiškų namai turi būti atstatyti, šviesios atminties Viekšnių seniūno Antano Kuodžio, Mažeikių rajono savivaldybės specialistų ir kitų žmonių, kovojusių ir daug prisidėjusių, kad šiandien šie namai stovi, o juose vėl gyvena kultūros ir švietimo dvasia.

Muziejaus direktorė A. Cholodinskienė džiaugėsi, kad tokį ramų adventinį vakarą visi susirinko pabūti kartu čia, kur šalia bažnyčios atsirado dar vienas šviesos žiburėlis, ir dėkojo A. Rupkutei, Kultūros skyriaus vyresn. paminklotvarkos specialistei Eugenijai Kupliauskienei, Viekšnių seniūnui ir jo pavaduotojai, klebonui V. Gauronskiui, muziejininkėms, bibliotekininkėms, dailės mokytojui Aleksandrui Novak, padėjusiam parengti ekspoziciją, Viekšnių kultūros centro direktorei, visiems, kurie gerbia ir saugo iškilių asmenybių atminimą.

Po sveikinimų ir padėkų susirinkusieji apžiūrėjo ekspoziciją, klausėsi „Poilsėlio“ dainų, bendravo prie arbatos puodelio.

Kitą rytą Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už V. Biržišką ir visą jo šeimą, o gruodžio 10 d. 11 val. Viešojoje bibliotekoje vyks konferencija, skirta V. Biržiškos 125-osioms gimimo metinėms.