Greitai kilusios mintys, visos kitos mintys pastebėjimų skiltyje:

Dear residents of Troskuciai, Mazeikiai, Lithuania, Europe and the whole World,  Investments and assistance are necessary in order to outfit an ancient village in Troskuciai  and make it come forth into the world.
 Firstly, investments are to be allocated to scientific research to find out if Lithuania needs objects of live archeology by conducting a population survey in Lithuania and collecting material in Europe, Scandinavian countries at some objects of such type as there is no such fully operating object in Lithuania at the moment.
 Research process is to be recorded; surveys of specialists, workers and visitors are to be performed.
After summarizing all material conclusions are to be made, on the ground of which it is possible to form the legal framework for emerging and existence of such objects in Lithuanian villages, towns or for turning all settlement into Skansen as such objects are most often called in Europe.
 The following stage is a construction of exemplary ancient village of several epochs;
and also involvement of craftsmen and artists from the whole world, who could work in it and teach his craft to others.
The Scientists of the whole World will be can research history, archeology of the Lithuania
and research alternative energy (especially solar, wind) opportunities in the Lithuania, in Mazeikai, in Troskuciai.
 I can tell skeptics, who think that Mazeikiai District is not interesting,
that they are very wrong as there are many historical and interesting places, and great people in this region.
Moreover, village information is to be published in the Internet. Live broadcasts are to be performed;
you will also be able to watch records on processes that take place in the village.
 We look forward to hear from investors, craftsmen and artists, scientists and all citizens, who would like to learn crafts and are interested in Lithuanian history.

Skatinkime elektros variklių įdiegimą į automobilius. Mūsų autoremontininkai tai tikrai sugebės. Tai reiktų daryti mažinant mokesčius montuojantiems ir važiuojantiems su elektrovarikliais.

Šio projekto tikslas:
Sujungti mūsų istoriją, kultūrą su naujomis technologijomis, inovacijomis. Kaip tą padaryti kviečiu bendraminčius pamėginti kurti, ieškoti būdų.

Perduoti pasauliui apie nežinomus menininkus, amatininkus, apie mūsų papročius, tradicijas, istoriją, kultūrą- naudojant 4 G internetą ir tobulesnes technologijas. Kviečiu prisijungti prie projekto  informacijos perdavimo paslaugos tiekėjus.

Pirmiausia turime nustoti skatinti vartojimą, nes kūryba yra gerovės kriterijus, o ne suvartotas kiekis.

Mažeikių rajone gimė, augo, gyveno, mokėsi, dirbo ar lankėsi: Vytautas ir Boleslovas Klovai, Dionizas Poška, Vladimiras Gadonas, Šatrija Ragana (Marija Pečkauskaitė), Antanas Savickis, Bronius Pundzius, Vaclovas, Viktoras ir Mykolas Biržiškos, Aleksandras Griškevičius, Juozas Vaičkus, Jonas Bielkevičius, Antanas Vienažindis, Laurynas Ivinskis, Mykolas Šeižys (Mikalojus Dagilėlis), Juozas Tumas-Vaižgantas, Konradas Kaveckas, Mykolas Očapovskis, Antanas ir Eugenijus Ronne, Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai, Leonas Skabeika, Stasys Ličkūnas, Vladas Pūnis…..

 Verslo liudijimų kainą pirmiesiems reiktų sumažinti amatininkams, meninkams, t.y. kuriantiems žmonėms, po to ir kitiems, tai būtų efektyvu, kol įsisavinsime ES  paramą, tada jau galima kelti mokesčius.

Kreipimasis į konferencijos: „Ar Lietuvai reikalingi gyvosios archeologijos objektai?“ dalyvius!

Žmogus, pažindamas savo tautos, valstybės istoriją, jos tradicijas, papročius, buitį, religijas, suranda save. Svarbiausia iš istorijos priimti viską: tiek gerus, tiek blogus įvykius ir situacijas. Jeigu prisiminsime tik gerus įvykius, būsime neteisingi praėjusių kartų atžvilgiu, juk dabartinėmis sąlygomis mes negalime nuspręsti, kaip reikėjo elgtis tuo laikotarpiu, kada gyveno mūsų protėviai. Blogiausia, kai mes pamirštame, kurios tradicijos ar papročiai yra mūsų, kurios ne. Gal mes nebuvome tokie kaip šumerai, babiloniečiai, egiptiečiai, graikai ar romėnai, bet mūsų istorija labai įvairiapusė ir margaspalvė. Mūsų tautos pradžia galėtų būti daugiau nei prieš 4 tūkstančius metų, po to formavosi įvairios gentys, vėliau valstybė. Tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tiek genčių formavimosi laikotarpiais gyvenome labai didelėje teritorijoje nuo Maskvos upės iki Vyslos, nuo Dauguvos iki Dnepro. Pirmiausia formuojantis gentims, vėliau su kalaviju atėjome atgal į buvusias protėvių žemes. Tik ta mūsų okupacija buvo aksominė, neprimesdavome savo valios, religijos, kalbos užimtų teritorijų gyventojams, nors buvome grįžę į savo pradžios žemes. Tai buvo mūsų pliusas ir minusas. Galime pasigirti savo kilniadvasiškumu, bet ne savo kalbos ir kultūros išplitimu, bet visgi labiau vertinami kilnūs poelgiai.
Tam, kad atsimintume ir primintume ateinančioms kartoms mūsų valstybėje ir genčių formavimosi teritorijoje vyravusias tradicijas, papročius, religijas, architektūrą, buitį, amatus, menus, reiktų rekonstruoti įvairius (tiek mūsų tautos, tiek kitų Lietuvoje gyvenančių tautų) istorijos laikotarpius. Lietuvoje šis procesas vyksta, bet vangiai ir dažniausiai tie objektai tampa politinių rietynių, o ne kultūros puoselėjimo vieta, kaip atsitiko su labai puikia Valdovų rūmų atstatymo idėja ir jos įgyvendinimu. Lietuvoje yra daug mažesnių rekonstruojamų objektų, tik daugumos jų rekonstrukcijos darbai sustoję, o Kernavėje, kituose miesteliuose dauguma jų rekonstruoti tarybiniais laikais, remiantis tuometinėmis mokslininkų išvadomis. Yra kitokių mūsų ir kitų respublikoje gyvenančių tautų simbolių: dainų šventės, festivaliai, tik jie gal šiek tiek stokoja autentiškumo, sąsajų su liaudies menu, kuris formavosi ne tik XX amžiuje, bet jie vis tiek yra penas žmogaus sielai, kad netaptume primityviais, vartojančiais bet ką individais be jokio mąstymo.
Todėl norėčiau paskatinti kuo daugiau entuziastų, kurie imtųsi atkurti savo vietovėse Skanseno tipo gyvenvietes ir jose kurtų savo miestelio, kaimelio kažkurį istorinį laikotarpį: ar kaimo vietovės  paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, ar gyvavimo laiką, nustatytą pagal archeologinius radinius tose apylinkėse. Tose gyvenvietėse būtų atkuriama kiek įmanoma autentiška architektūra, buitis, menai, amatai, religijų ir pasaulėžiūros simboliai su mokymo programomis apie kiekvieną meno, amato rūšį, supažindinama su religijomis, tos gyvenvietės taptų gyvosios archeologijos ir etnografijos objektais. Tai ne tik duotų galimybę nesustabarėti, nepasinerti į  primityvų atėjusių iš kitur pseudokultūrų vartojimą, bet ir sudarytų sąlygas išmokti amato, pamėginti kurti, pajusti buvusias mūsų protėvių kultūras, tai duotų peno dvasiškai ir materialiai praturtėti.
Kad viskas vyktų sklandžiai, reiktų įtraukti įvairias mokslines institucijas, kurios surinkusios nemažai medžiagos ir analizavusios mūsų praeitį, rėmimo fondus, finansines institucijas, kurios yra neabejingos mūsų kultūros ir ekonomikos kilimui. Juk tai galėtų padėti visomis prasmėmis išjudinti Lietuvos žmones iš dabar susidariusio mirties taško. Prisimintume tradicijas, paročius, senolių išmintį, įsigytume profesijas, kurios vertinamos visame pasaulyje. Taptume žymiai patrauklesni svečiams iš užsienio, sau patiems. Ne tik Vilnius galėtų traukti turistus, bet ir kiekvienas Lietuvos kampelis. Tai neturi tapti varžybomis, kuris geresnis, kad gautų daugiau lėšų. Svarbiausia, kad  kiekvienas kaimelis, kiekviena vietovė išsiskirtų savo originalumu ir sulauktų svečių.
Linkiu visiems kuo greičiau susiburti, kad pradėtume gerus darbus tėvynės labui, be piktumo ir pavydo, kad kiekvienas nuo mažo iki seno surastų savo nišą, pomėgį, kelią į laimę ir pasitarnautų Lietuvai. Turime sugrįžti prie tikrųjų vertybių!

Pagarbiai, Darius Sabaliauskas
Mažeikių r. Troškučių k.

Addressing the participants of the Conference: Are Objects of Living Archeology Necessary in Lithuania?!
The man finds himself when he knows the history of his nation, the history of his state, its traditions, customs, way of life, and religions. The most important thing is to take from o the history everything both good and bad events and situations. If we remember only the good events, we will be wrong towards the previous generations because we can not decide under current conditions, what behaviour was proper in the period when our ancestors lived. The worst thing is when we forget which traditions and customs are ours, which are not. Maybe we were not such as the Sumerians, Babylonians, Egyptians, Greeks and Romans, but our history is very diverse and colourful. The beginning of our nation could be dated more than 4000 years ago with later following the formation of different tribes, then the formation of the state itself. In both periods-the period of the Grand Duchy of Lithuania and in periods of tribes’ formation we lived in a very large area of the Moscow River to the Vistula, from the Daugava to the Dnepr. We came back to the same ancestral lands at first with the formation of tribes, then with the sword. Only that our occupation was velvety, we did not impose our will, our religion, and our language on the population of occupied territories, although we returned to the lands of our beginning. These were our advantage and disadvantage. We can boast of our nobleness, but not of the spread of our language and culture. However, noble work is more appreciated.
In order to recollect and to remind future generations on traditions and customs, religions, architecture, way of life, crafts, arts which dominated in our country and in the territory of the tribal formation, it should be necessary to reconstruct various (our nation’s as well as other nations living in Lithuania) historical periods. In Lithuania, this process takes place, but heavily and the objects of our nation often become objects of political quarrel, rather than fostering the cultural place, as it happened with the very excellent idea of the restoration of the Royal Palace and its implementation. In Lithuania, there are many smaller objects to reconstruct, but reconstruction work of most of them is paused, and in Kernavė and in other towns, most of the reconstruction was done in the Soviet period, on the basis of the conclusions made by the Soviet scientists. There are other symbols of our Republic and the symbols of the nations living in our Republic: song festivals, festivals, as they are maybe a little lacking in authenticity, in links to folk art, which had been forming not only in the twentieth century; these symbols are still mental food for human soul in order not to become primitive individuals consuming anything without thinking.
I would therefore encourage more enthusiasts to undertake the reconstruction of the settlements in Skansen type, and they would reconstruct a certain historical period of their town, or village: mentioning of the village settlement in written sources, time of duration set by archeological findings in the area. As far as possible the authentic architecture of life, arts, crafts, symbols of world religions and the training programs of any art and craft activities an introduction to the religions of the village would be restored  and religions introduced in those settlements; those settlements would become the objects of  living archaeology and ethnography. This would not only give the opportunity not to fossilize, not to plunge into the primitive consuming of pseudo cultures which came from  elsewhere, but it  would create the possibilities to learn the crafts, to try to create, to feel the past of our ancestors’ cultures, it would give the possibility to become rich both spiritually and materially .
To have everything running smoothly, it should be necessary to include a range of scientific institutions that have collected many materials and that have analyzed our past, sponsorship funds, financial institutions, which are indifferent to our cultural and economic rise. After all, it could help propel Lithuanian people in every sense from now formed dead-point. We would remember traditions, customs, the wisdom of ancestors; we would gain occupations which have been appreciated all around the world. We would become more attractive to foreign guests, and to ourselves. Not only Vilnius would be able to attract tourists, but every corner of Lithuania would be able to be attractive. This should not become a competition- who is better in getting more money. The most important thing is that every village, every area would stand out for its originality and receives guests.
I wish you all as soon as possible to crowd in order to start the good work to the benefit of our homeland, without viciousness and jealousy, that every small and old would find their niche, their hobbies, their way to happiness, and be in service of Lithuania. We must return to the real values!
Sincerely, Darius Sabaliauskas
Mazeikiu r. Troškučių village
The conference was held in the new “Titanic” building of the Vilnius Academy of Arts, at 3 Maironis Street, on 6th January, 2010. We would like to thank the Rector of the Vilnius Academy of Arts (VAA), Dr. Adomas Butrimas for providing the hall.
Speakers and discussion participants:
Marija Purvinienė, Kaunas University of Technology (KTU), Diploma-Architect, junior researcher of architectural history and heritage research center.
Antanas Kontautas, the historian, numismatist.
assoc. Prof., Dr.Ilona Vaškevičiūtė, Institute of History, Vilnius Pedagogical University (VPU).
Lect.Dr.Manvydas Vitkūnas, VPU
Ceramicist  Vygantas Vasaitis, one of the founders of the public institution “Handicraft Guild”
assoc.Prof.,Dr archaeologist Aleksiejus Luchtanas, Vilnius University, Faculty of History
Cameraman Vytautas Juknys .
I would like to express thanks to all speakers and the people who contributed to the conference to happen and to be recorded.

You can to see the Conference  in video.
The translate of all website in several languages will be soon.

Reiškiu užuojautą Lenkijos valstybei ir lenkų tautai praradus tiek daug iškilių ir garbingų žmonių. Istorija mus buvo suvedus su Lenkija  gerąją ir blogąją prasme, bet tokia netektis  gali sukelti tik pagarbą žuvusiems žmonėms.